visogalintis

visogãlintis, -i adj. žr. visagalintis: Aš, griešnas, ižpažįstu Viešpati Dievui visogãlinčiam ir švenčiausiai mergai Marijai, visiemus šventiemus ir tau, Tėve dvasiškas DK119. Tikiu ing Dievą tėvą visogalintį, darytoją dangaus ir žemės PK8. Dvasios nes tai yra velnių ir daro žymes, kurios išeit karaliump žemės ir cielo svieto, kad surinktų jos vainosp didės anos dienos visogalinčio Dievo Ch¹Apr16,14.